Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliai „Alksna“ ir „Alksniokā“ (rugpjūčio 24–28 d.) turėjo unikalią kelionę – dalyvavo folkloro festivalyje „Łipa kust“ Balvų savivaldybėje, Upitėje
Netoli Latvijos sienos su Rusija esantis miestelis Upitė tapęs regioniniu ir net nacionaliniu kultūrinės veiklos židiniu. Upitė yra Latgalos regiono dalis, o savitos vietinės latgalių šnektos, folkloro, amatų, kulinarinio paveldo ir tradicijų saugojimas, rinkimas ir interpretavimas yra kelių kartų vietos Slišanų šeimos ir jų Nematerialaus kultūros paveldo centro tikslas (Andris kartu su savo sutuoktine ir penkiais vaikais aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir Upitės bendruomenės veikloje). Vienas iš tokių renginių, jau trečiąkart įvykęs folkloro festivalis „Łipa kust“, sukvietė folkloro mylėtojus iš Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Trys koncertai vyko Vilakoje, Rugajuose ir Upitėje, o sekmadienį dalyvavome ir dainavome Šv. Mišiose Vilako Jėzaus Širdies katalikų bažnyčioje.
Pirmoji viešnagės diena. Apšilimas. Pradėjome nuo šokių „maratono“ – kartu mokėmės lenkiškų, latviškų, lietuviškų šokių, ratelių. Vėliau šalia amatų centro Upitėje vyko rimtas fizinių jėgų ir sumanumo išbandymas. Festivalio dalyvių komandos varžėsi šaudymo, šaškių, padangų ridenimo, pavėžėjimo su karučiais, su tandeminiu dviračiu ir kitų rungčių turnyre. Pirmoji vieta – mūsų! Komandos nariai Gitana, Jūratė, Andrius ir Ramūnas nepabūgo lietaus ir kitų keblumų.
Penktadienį, kaip ir šeštadienį bei sekmadienį, mūsų laukė koncertai. Teko autobusu dalytis su lenkais – kelionės virto minikoncertais-varžytuvėmis: dainavome paeiliui bandydami vieni kitiems pritarti. Koncertų metu alino karštis, tačiau visus nepatogumus atpirko sklandus festivalio organizavimas, šiltas priėmimas, nuoširdumas ir žmonių šypsenos…
Kolektyvų vadovai iš Lenkijos, Lietuvos ir Upitės buvo pakviesti į Balvu savivaldybę, kur susitiko su Tarybos pirmininku Sergejumi Maksimovu ir Kultūros valdybos vadove Rudite Krodumi Kra. „Kiekvienai tautai svarbi jos kultūra ir tradicijos, kurias įprasmina festivalis“, – kalbėjo Sergejus Maksimovas ir dėkojo kolektyvų vadovams už dalyvavimą festivalyje. „Mes galime egzistuoti kaip tauta per kalbą, tradicijas ir buvimą kartu“, – kalbėjo Rudite Krodumi Kra.
Turėjome ir laisvo laiko. Mūsų „gidas“ Andrius sudarė ekskursijos po Rekavą planą. Aplankėme dvi Rekavos miestelio bažnytėles, ragavome Rekavos malūne pagamintų patiekalų – praplėtėme savo žinias apie latgališką virtuvę. Balvų muziejuje apžiūrėjome festivalio organizatoriaus Andrio (kaip jį vadina – Latgalos kultūros ministro, kultūros generolo) sūnaus karikatūrų parodą. Prie Balvų muziejaus mus pasitiko direktorius su pasveikinimo daina!..
Po sekmadienio šv. Mišių Vilako bažnyčioje kartu su kunigu (kuris kai kurių bažnyčios vietų apšvietimą valdo telefonu, teritoriją stebi per vaizdo kameras ir bažnyčią robotu valo iš namų – kaip pats sakė, modernus kunigas!..) apsidairėme po miestelio apylinkes iš bažnyčios bokšto. Upitės bendruomenė pavaišino gardžiais pietumis.
Viskas turi pradžią, viskas pabaigą – vėl laukiame naujų kelionių.
Kaip rašė kun. R. Doveika, žmogus švenčia savo širdies paliepimu… Ir kiekvienas savaip…
Ansamblio „Alksna“ dalyvė Eglė Ereminė