Birželio pabaigoje, saulės grąžos metu, kai naktis būna trumpiausia, o gamta klesti, auga, žydi, švenčiama Rasų, Kupolinių arba Joninių šventė. Visos Europos tautos ją šventė nuo senų senovės, bet ne vienodai išsaugojo iki mūsų dienų. Senajai šventei būdingas vandens ir ugnies garbinimas. 

Birželio 23 d. Mažeikių Juodpelkio parke (prie kalnų) vyko Rasos. Šventės atmosferai sukurti puikiai tiko Juodpelkio parkas – tai užburianti kalnų, miško ir vandens apsuptis. Ugnį simbolizavo fejerverkai ir lazerių šou ant vandens ekrano.

Programą pradėjo būgno skambesys nuo kalvos ir ritualinis pasitikimas į šventės vietą, pro žalumynais papuoštus vartus. Linas Švirinas gongų garsų pagalba kūrė erdvę, kur muzika galėtų pasitarnauti visiems – pavargusiems nuo sunkaus darbo, kamuojamiems nemigos, persekiojamiems streso, po ligų ir, žinoma, tiems, kurie nori būti sveiki, darbingi, gyvybingi. Šventę pratęsė Povilas Girdenis, kurio dainos buvo skirtos Žemaitijos metams įprasminti. Susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę  pasilypėti ant kalvos ar net sumerkę kojas į tvenkinį medituoti klausydamiesi Rasą Serra atliekamų dainų, kuri žinoma kaip neprilygstama liaudies dainų atlikėja.

Šventės metu veikė žaidimų kiemelis vaikams. Mažieji ir jų tėveliai turėjo progą smagiai praleisti laiką gamtoje, apsupti lauko žaidimų. Nei viena šventė – Rasų, Kupolinių ar Joninių neapseitų be žolynų. Vainikėlių pynimas ir plukdymas vandeniu buvo pramoga tiek mažiesiems, tiek didiesiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

PAKLAUSK
Skip to content